Nurezgiau
kažkada plonos pusvilnės tuniką. Sau. Gan seniai. Suaugusio žmogaus dydžio -
kaip ir priklauso:) Toptelėjo mintis pagaminti dar vieną tokį daiktą - didelės
tunikos mažą kopiją. Numezgiau ją gan seniai, tik kažkodėl darbai visada
sustoja ties pačiu paskutiniu štrichu - sagos įsiuvimu (matyt, siuvimui
nejaučiu palankumo). Sukaupiau jėgas ir pagaliau, praėjus porai mėnesių nuo
mezginio baigimo, įlipdžiau sagutę ten, kur jai ir vieta. Jaučiuosi padariusi
didelį darbą:) Taigi - turkio spalvos tunika su baltomis slaptomis kišenytėmis,
į kurias liuoktelėjo šunėkas Nulėpausis. Buvo jam ten šilta ir jauku, tad
mielai dalyvavo fotosesijoje:)
Megzta iš Madame Tricote Paris Merino Gold
025 (60 % merino vilna, 40 %
akrilas), modelis - Still light tunic by
Veera Välimäki.






Komentarų nėra:
Rašyti komentarą