Už lango
spaudžiantis šaltukas nupūtė mintis atgal į vasarą - į mažą baltą šventę. Kaip
ir kiekviena mama, norėjau tai dienai ypatingo rūbo savo mažai damai. Pamaniau,
kad pats ypatingiausias bus tas, kuris pagamintas pačios - su meile ir šiluma.
Prieš akis stojo didžiulis tikslas - airiškų nėrinių ir audinio derinys. Pačios
suknelės modelio idėja keitėsi kiekvieną dieną, kol, galiausiai, nuspręsta
imtis darbo ir žiūrėti, kas iš to gausis. Airiškus nėrinius išbandžiau pirmą
kartą: jungimas brydėmis patiko, bet pačių detalių nėrimas... Taip
monotoniška... Nėriau jas kur nors važiuodama. Žinoma tada, kai vairuodavo
kažkas kitas:)
Mano
"mažutis portatyvinis" rankdarbis atrodė štai taip:) Juokais
paklausdavau vyro: "Kaip manai, pasiimt man rankdarbį į kelionę?":)
Galiausiai
kažkas gavosi... Laukė didysis iššūkis - siuvimas. Su juo aš nedraugauju.
Neapsiėjau be siuvėjos ir siuvimo mašinos pagalbos - slidaus audinio atsiuvimui
ir suraukimui tiesiog trūko laiko... Visa kita - pamušalas, sagutės,
spaustukai, pasijonas - pasiūta rankomis.
Galiausiai
liko tik mėgautis šventės akimirkomis...
Siūlai Hakelgarn 20 (spalva 2).
Sunaudota vienas kamuoliukas. Šilko/viskozės audinys. Pasijonis - tiulis.
Galvajuostę pagamino Fėjų stebuklai. Šventę
įamžino - Vaida Liepienė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą